Anot K. Prunskienės, ryžtis šiam žingsniui nebuvo lengva - slėgė atsakomybė dėl liudininkų saugumo. Vienas iš liudininkų dar šmeižto akcijos pradžioje buvo žiauriai sumuštas, grasinta susidoroti ir su kitais šeimos nariais. Kiti liudininkai taip pat buvo įvairiais būdais bauginami.
"Daugelį metų besitęsianti šmeižto kampanija nuolat suaktyvėja rinkimų metu. Meluojant, tendencingai spekuliuojant informacija visuomenei pateikiamos vis naujos tariamo bendradarbiavimo "aplinkybės". Noriu padėti galutinį tašką šioje istorijoje - gyventi nuolat šmeižiamai yra skaudi ir sunki našta tiek man, tiek mano šeimai. Visuomenė pagaliau turi sužinoti tiesą" - sakė Nepriklausomybės akto signatarė.
K. Prunskienės teigimu, legendos apie "Šatriją" pradėtos kurti dar pirmaisiais mūsų valstybės nepriklausomybės metais. 1990 m. prasidėjęs viešas puolimas ir šmeižtas, teismų maratonas tęsiasi jau devyniolika metų.